jeigu dirbtinis intelektas nebeišgalvotų neegzistuojančių teisės aktų, jų numerių, punktų; suprastų teismų praktiką, gebėtų naršyti po viešuosius pirkimus…
Utopija?Kviečiame išbandyti – pasirinkite pavyzdį:
Pavyzdžiai — spauskite ir pamatysite atsakymą
Trumpai: jūsų padėtis gana stipri. Teismai tokiose bylose dažnai įpareigoja kaimyną pašalinti problemą jo paties sąskaita. Bet laimi tas, kas įrodo, kad vanduo bėga būtent dėl supilto grunto, todėl pirmiausia reikia rinkti įrodymus.
Bendras pagrindas – CK 4.98 straipsnis. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kokį savo teisių pažeidimą, net jei žemės iš jo niekas neatėmė. Toks reikalavimas vadinamas negatoriniu ieškiniu. ↗
Kaimyno pareiga – Žemės įstatymo 21 str. 7 punktas. Žemės savininkai, naudodamiesi savo sklypu, privalo nepažeisti gretimų sklypų savininkų teisių. ↗
Tiesioginis draudimas – statybos reglamento STR 2.02.09:2005 9.5 punktas. Lietaus vanduo iš sklypo turi būti nuvedamas į lietaus kanalizaciją, o jos nesant – į griovius ar vandens telkinius. Nuvesti jį žemės paviršiumi į gretimus sklypus aiškiai draudžiama. ↗ Šis reglamentas skirtas vienbučių ir dvibučių namų sklypams. Jei kaimyno sklypas kitokios paskirties, remtumėtės pirmosiomis dviem normomis.
Žala – CK 6.263 straipsnis. Jei vanduo jau sugadino pamatus, veją, dangas ar sodinius, žalą privalo visiškai atlyginti ją padaręs asmuo. ↗
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2025-02-13 nutartis byloje Nr. e3K-3-3-403/2025 – svarbiausia jūsų atvejui:
Šiaulių apygardos teismas, 2025-05-14 nutartis byloje Nr. e2A-376-372/2025. Paliktas galioti sprendimas, kuriuo kaimynas įpareigotas savo lėšomis pažeminti sklypo paviršių ties riba ir įrengti nuotekų sistemą. Taigi galima reikalauti ir paties grunto pašalinimo. ↗
Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2025-02-04 sprendimas byloje Nr. e2-162-1014/2025. Kaimynas supylė žemes prie ribos, ir teismas konstatavo, kad buvo pažeista Žemės įstatymo 21 str. 7 punkte nustatyta pareiga. ↗
Rizikos, kurias reikia žinoti:
Jums čia palankus aiškus pokytis: vanduo pradėjo bėgti po to, kai buvo supiltas 2 m gruntas. Tai reikia įrodyti dokumentais.
Prieš teikdami ieškinį, verta pasikonsultuoti su advokatu. Laimėjus bylą, bylinėjimosi išlaidos, įskaitant advokato užmokestį, paprastai priteisiamos iš pralaimėjusios šalies.
Nesu advokatas, tai teisinė informacija, ne konsultacija jūsų konkrečiu atveju. Jei norite, galiu parengti pretenzijos kaimynui projektą arba skundą Statybos inspekcijai. Tam reikėtų adreso, nuo kada vanduo bėga ir kokia žala jau padaryta.
Šaltiniai:
LAT praktika nuosekli: ieškinio senatis prasideda ne nuo pažeidimo, o nuo dienos, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Jei ieškovas tvirtina sužinojęs vėliau nei įvyko pažeidimas, šią aplinkybę įrodinėti tenka jam (CPK 178 str.). Tačiau teismas negali remtis vien ieškovo paaiškinimu – jis privalo įvertinti atsakovo įrodymus ir patikrinti, kada apie pažeidimą būtų sužinojęs protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo (CPK 185 str.).
CK 1.127 str. 1 d. (galiojanti suvestinė redakcija, tikrinta 2026-11-12): ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; išimtis nustato CK ir kiti įstatymai ↗.
| Norma | Kas nustatyta | Reikšmė ginčui |
|---|---|---|
| CK 1.127 str. 1 d. | Subjektyvus kriterijus: sužinojo / turėjo sužinoti | Bendroji taisyklė; dėl jos kyla įrodinėjimo ginčas |
| CK 1.127 str. 2–5 d. | Objektyvūs momentai: prievolės termino pabaiga, reikalavimo pareikšimas, pagrindinės prievolės įvykdymas (regresas), tęstinis pažeidimas | Čia sužinojimo momentas termino pradžios nekeičia |
| CK 1.126 str. 2 d. | Senatį teismas taiko tik šalies reikalavimu | Iniciatyva tenka atsakovui |
| CK 1.131 str. | Pasibaigus terminui – ieškinio atmetimas, jei nėra svarbių priežasčių atnaujinti | Teismas atnaujinimo pagrindus tikrina ex officio |
| CK 1.125 str. 9 d. | Trejų metų terminas reikalavimams dėl žalos ↗ | Iki 2021 m. pakeitimo (Nr. XIV-466) tai buvo 8 d. – senose nutartyse cituojama „1.125 str. 8 d.“ |
| CPK 178, 185 str. | Įrodinėjimo pareiga ir įrodymų vertinimas visetu | Pagrindas naštos paskirstymui |
Kai įstatymas termino pradžią sieja su objektyviu įvykiu (CK 1.127 str. 2–5 d.), aplinkybė, kad ieškovas apie pažeidimą sužinojo vėliau, termino pradžios nekeičia, bet gali būti pagrindas terminą atnaujinti (e3K-3-110-916/2020, 64 p.) ↗.
LAT termino pradžią sieja ne su pažeidimu (objektyviuoju momentu), o su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti (subjektyviuoju momentu), nes ginti teisę galima tik žinant apie pažeidimą. Sužinojimo diena – kai asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeisti (e3K-3-18-1120/2025, 54 p.) ↗.
Teismas vertina nuosekliai:
Subjektyvaus kriterijaus negalima absoliutinti: kiekvienas turi operatyviai rūpintis savo teisėmis, o nerūpestingumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (3K-3-362/2013; e3K-3-311-943/2023, 32 p.).
| Situacija | LAT pozicija | Byla |
|---|---|---|
| Žalos atlyginimas | Lemia sužinojimas apie žalos faktą dėl atsakovo veiksmų; tikslus dydis gali būti nežinomas. Jei žala atsiranda vėliau nei veiksmai, skaičiuojama nuo žalos atsiradimo | e3K-3-457-684/2017 ↗ |
| Actio Pauliana | Vien sužinojimas apie sandorį nepakanka – reikia žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises | e3K-3-87-1249/2025, 35 p. ↗ |
| Baudžiamasis procesas | Ikiteisminio tyrimo metu dar nebuvo aišku, ar ir kokia žala padaryta, kas atsakingas; sužinota įsiteisėjus nuosprendžiui | 3K-3-276-378/2017 ↗ |
| Vykdomasis raštas | Jo išdavimas savaime nesukuria senaties pradžios | e3K-3-311-943/2023, 34 p. ↗ |
| Darbo užmokestis | Akcininkas-darbuotojas turėjo sužinoti gavęs darbo užmokestį – tam užtenka susipažinti su įmonės dokumentais | e3K-3-85-701/2024, 54 p. ↗ |
Atsakymas trumpai: vėlesnį sužinojimą įrodo ieškovas, bet teismas sprendžia pagal visų įrodymų vienetą, įskaitant atsakovo pateiktus. LAT formulė: diena nustatoma pagal ieškovo nurodymą, jis savo teiginius turi pagrįsti įrodymais (CPK 178 str.), tačiau teismas negali apsiriboti jo paaiškinimu ir turi patikrinti, ar nėra priešingų įrodymų (CPK 185 str.) (e3K-3-117-695/2019, 22 p.) ↗.
| Klausimas | Kam tenka | Pagrindas |
|---|---|---|
| Pareikšti reikalavimą taikyti senatį | Atsakovui (be prašymo teismas senaties netaiko) | CK 1.126 str. 2 d. |
| Pažeidimo momentas ir termino trukmė | Teismas nustato iš byloje esančių įrodymų; atsakovas faktais grindžia savo atsikirtimą | CPK 178, 185 str.; 3K-3-317/2008 |
| Kad sužinota vėliau nei pažeista | Ieškovui | e3K-3-195-469/2023, 22 p. ↗ |
| Kad rūpestingas asmuo būtų sužinojęs anksčiau | Faktus teikia atsakovas; teismas privalo juos išanalizuoti | e3K-3-185-248/2017 ↗ |
| Svarbios termino praleidimo priežastys | Ieškovui; teismas atnaujinimo pagrindus tikrina ex officio | e3K-3-150-1075/2024, 26 p. ↗ |
Neįrodžius pasekmė griežta. Byloje e3K-3-85-701/2024 LAT pritarė: ieškovo nurodytos sužinojimo datos įrodinėjimo našta teko jam, o teismui konstatavus ją neįrodyta, laikoma, kad tokia aplinkybė neegzistuoja ↗. Tada senatis skaičiuota nuo objektyviai nustatyto „turėjo sužinoti“ momento.
Bet teismas negali tiesiog patikėti ieškovu. Byloje e3K-3-185-248/2017 LAT panaikino sprendimus, nes žemesni teismai sužinojimo momentą nustatė vien pagal ieškovių poziciją ir neanalizavo atsakovės argumentų bei įrodymų – taip netaikė objektyviojo „turėjo sužinoti“ aspekto.
Atsakovo įrodymai turi realiai paneigti ieškovo versiją. Byloje 3K-3-310/2008 atsakovas teigė, kad ieškovė apie sandorius žinojo juos sudarant, bet byloje esantys įrodymai nepaneigė jos teiginio apie vėlesnį sužinojimą, todėl senatis nepritaikyta ↗.
Fakto klausimas. Senaties pradžios data yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja; jis tikrina tik, ar teisingai taikytos CK 1.127 str. ir įrodinėjimo normos (3K-3-342-686/2016) ↗. Praktikoje tai reiškia: įrodymai dėl sužinojimo turi būti surinkti pirmojoje instancijoje.
Aiškios LAT formuluotės, kad įrodinėjimo našta dėl sužinojimo momento apskritai pereina atsakovui, šioje imtyje neradau.
Kai ieškovas yra juridinis asmuo, ginčas paprastai suka apie tai, kieno žinojimas priskiriamas bendrovei.
Kreditoriai fiziniai asmenys (actio Pauliana). Rūpestingumo standartas nebūna toks, kad kreditorius, vos sužinojęs apie sandorį, privalo išsamiai tirti visas actio Pauliana sąlygas – ypač kai neturi prieigos prie informacijos apie skolininko turtą (e3K-3-87-1249/2025, 43 p.) ↗. Kadangi vertinama ieškovo patirtis ir galimybės, profesionaliam rinkos dalyviui standartas paprastai bus griežtesnis (tai išvada iš e3K-3-117-695/2019 kriterijų, ne atskira LAT taisyklė).
Doktrina nepakito: 2024–2026 m. LAT nutartys pažodižiui kartoja 2013–2019 m. formuluotes (pagrindiniai šaltiniai – 3K-3-362/2013, 3K-3-460-915/2015, išplėstinės kolegijos 3K-7-34/2011). Liteko paieška po išplėstinės (3K-7) ir plenarinės (3K-P) kolegijų nutarčių su fraze „turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą“ grąžino 7 nutartis; naujausia – 2017 m., nuo praktikos nė viena nenukrypsta.
| Data | Byla | Kas svarbu |
|---|---|---|
| 2026-05-07 | e3K-3-82-403/2026 | Nemokumo byloje grąžinta iš naujo nustatyti, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie išnuomoto turto praradimą ↗ |
| 2025-05-13 | e3K-3-87-1249/2025 | Sužinojimas apie sandorį ≠ sužinojimas apie pažeidimą; švelnesnis standartas fiziniams asmenims kreditoriams |
| 2025-01-21 | e3K-3-18-1120/2025 | Administratoriaus sužinojimas; 6 mėn. patikros terminas – ne senaties pradžia |
| 2024-07-17 | e3K-3-150-1075/2024 | Tęstinis pažeidimas (CK 1.127 str. 5 d.); ex officio atnaujinimo patikra |
| 2024-04-04 | e3K-3-85-701/2024 | Neįrodyta sužinojimo data laikoma neegzistuojančia; našta – ieškovui |
| 2023-12-07 | e3K-3-311-943/2023 | Subjektyvaus kriterijaus negalima absoliutinti; vykdomasis raštas nekuria senaties pradžios |
LAT atrankos kolegijos 2025–2026 m. nutartys (eCIK-126/2026, eCIK-687/2026, eCIK-1042/2026) lietė šį klausimą sprendžiant dėl kasacinių skundų priėmimo; jų tekstų neskaičiau, o atrankos nutartys doktrinos neformuoja.
Aktualumo patikra: CK 1.127 str. tekstas tikrintas galiojančioje suvestinėje redakcijoje (2026-09-27–2026-12-08) – išlieka toks pat, kaip cituojamas nutartyse. CK 1.125 str. dalių numeracija pasikeitusi (žala – 9 d.).
Ieškovo pusei
Atsakovo pusei
Kas liko nepatikrinta
Visos nutartys – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus; nuorodos į Teisora.
Palyginsiu ĮBĮ ir JANĮ nuostatas per Teisorą, tada patikrinsiu LAT praktiką iki 2020 m. ir po jo.
LAT iš esmės perėmė seną praktiką dėl vadovo pareigos, bet pakeitė du dalykus: kaip nustatomas nemokumas ir kada vadovui gresia administracinė atsakomybė.
ĮBĮ neteko galios 2020-01-01, kai įsigaliojo JANĮ (Nr. XIII-2221).
| ĮBĮ (Nr. IX-216, iki 2019-12-31) | JANĮ (Nr. XIII-2221, nuo 2020-01-01) | |
|---|---|---|
| Kas yra nemokumas | 2 str. 8 d.: įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Abi sąlygos turi būti kartu. | 2 str. 7 d.: juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba jo įsipareigojimai viršija turto vertę. Užtenka vienos sąlygos. Žodžio „pradelsti“ ir ribos „pusė balanso“ nebeliko. |
| Ankstesnis etapas | Nebuvo. | Nuo 2021 m. pakeitimo (Nr. XIV-450) atsirado nemokumo tikimybė (2 str. 7¹ d.). Tai padėtis, kai realiai tikėtina, kad asmuo taps nemokus per 3 mėnesius. Tada vadovas turi informuoti dalyvius, saugoti kreditorių interesus ir vengti rizikingų veiksmų (6 str. 1 d.). |
| Ką privalo vadovas | 8 str. 1 d. (nuo 2016 m.): pateikti pareiškimą teismui nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai dalyviai per ne ilgesnį kaip 40 dienų terminą nesiėmė priemonių mokumui atkurti. | 6 str. 2 d.: nedelsiant informuoti dalyvius ir inicijuoti nemokumo procesą. Procesas pradedamas pranešimu kreditoriams (8 str.). Jiems duodama 15–30 dienų sudaryti susitarimą dėl pagalbos. Tik po to atsiranda teisė kreiptis į teismą. Konkretaus dienų skaičiaus pareigai inicijuoti procesą nėra. Išimtis: 5 darbo dienos, kai nevykdomas susitarimas dėl pagalbos. |
| Atsakomybė | 8 str. 4 d.: žalos atlyginimas, kreditoriams atsakoma solidariai. 8 str. 5 d.: tiesioginė nuoroda į ANK. | Žalos atlyginimas ir teisės eiti vadovo pareigas apribojimas (13 str., kaip jį cituoja LAT 2AT-7-36-594/2024). Nuorodos į ANK nėra. |
Kas perimta. Byloje e3K-3-40-381/2025 LAT pirmiausia pacitavo 2014 m. formulę pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. Tada pritaikė ją JANĮ: pareigos momentas dabar nustatomas pagal JANĮ 2 str. 7 d. Taisyklė, kad svarbus vadovo sužinojimo arba turėjimo sužinoti momentas, liko ta pati. Ją pakartojo e3K-3-95-1249/2026 (47 p.) ir 2026-11-05 nutartis e3K-3-137-790/2026.
1 pokytis: nemokumo kriterijai. 2026-05-22 nutartyje e3K-3-95-1249/2026 LAT pasakė, kad likvidumo ir balanso testai yra alternatyvūs, ne kumuliatyvūs. Tai grindžiama žodžiu „arba“ ir JANĮ aiškinamuoju raštu. Kasatorius reikalavo taikyti abu testus kartu, bet LAT to argumento nepriėmė. Kartu LAT pabrėžė, kad nė vieno testo negalima taikyti formaliai (44 p.):
Taip sena „rimtų finansinių sunkumų“ doktrina išliko, tik dabar ji veikia kaip saugiklis nuo formalaus testų taikymo.
2 pokytis: administracinė atsakomybė. Išplėstinė 7 teisėjų kolegija byloje 2AT-7-36-594/2024 nusprendė, kad ANK 120 str. 1 d. nebaudžia už neinicijuotą nemokumo procesą pagal JANĮ. Pagal ĮBĮ vadovas privalėjo per konkretų terminą kreiptis į teismą. Pagal JANĮ pirma vyksta ikiteisminė procedūra, o kreiptis į teismą galbūt net neprireiks. ANK normų aiškinti plačiau negalima. Iki 2020 m. tokie vadovai buvo baudžiami įprastai (pvz., 2AT-26-719/2020).
Kuris įstatymas taikomas. Lemia tai, kada vadovas turėjo veikti, ne bylos data. 2022 m. byloje e3K-3-44-823/2022 LAT dėl 2013 m. įvykių taikė ĮBĮ, o 2025 m. byloje dėl 2020 m. įvykių taikė JANĮ.
Bylose dėl iki 2020 m. įvykių vis dar taikomas senasis kumuliatyvus testas.
Ko nepatikrinau:
Šaltiniai:
Jūs matėte teisingai. Laimėtojo pasiūlymo bendra palyginamoji kaina yra −15 000,00 Eur be PVM (−18 150,00 Eur su PVM). Tai ne klaida: vieną poziciją įkainojus neigiamai, ji panaikina visą likusią pasiūlymo vertę.
Lentelėje — 50 įkainių pozicijų septyniuose skyriuose: nenuliu įkainotos 19, nuliu — 31.
| Poz. | Paslauga | Kiekis | Vienetas | Įkainis | Suma |
|---|---|---|---|---|---|
| 1.1.1 | Renginio planavimo konsultacinės | 100 | val. | 7 | 700,00 |
| 1.3.1 | Vyresniojo administracinio personalo (I zona) | 120 | val. | 200 | 24 000,00 |
| 1.3.2 | Jaunesniojo administracinio personalo (I zona) | 120 | val. | 7 | 840,00 |
| 1.3.3 | Pagalbinio personalo (I zona) | 150 | val. | 7 | 1 050,00 |
| 1.3.4 | Vyresniojo administracinio personalo (II zona) | 50 | val. | 7 | 350,00 |
| 1.3.5 | Jaunesniojo administracinio personalo (II zona) | 50 | val. | 7 | 350,00 |
| 1.3.6 | Pagalbinio personalo (II zona) | 70 | val. | 7 | 490,00 |
| 4.2.3 | Bevielis rankinis mikrofonas su radijo sistema | 53 | vnt./4 val. | 100 | 5 300,00 |
| 4.5.1 | Multimedija projektorius | 15 | vnt./parai | −6 400 | −96 000,00 |
| 4.6.3 | LED ekranas (64.1.3 p.) | 40 | m²/parai | 100 | 4 000,00 |
| 4.7.2 | Įgarsinimo komplektas (65.1.2 p.) | 20 | kW/parai | 1 500 | 30 000,00 |
| 4.8.2 | Apšvietimo komplektas (66.1.2 p.) | 13 | kW/parai | 400 | 5 200,00 |
| 4.9.2 | Tiesioginei transliacijai skirta kamera | 5 | vnt. | 1 400 | 7 000,00 |
| 5.1.2 | Scena (71.1.2 p.) | 1 | vnt./parai | 500 | 500,00 |
| 5.2.1 | Pakyla (72.1.1 p.) | 10 | m²/parai | 30 | 300,00 |
| 5.2.2 | Pakyla (72.1.2 p.) | 10 | m²/parai | 40 | 400,00 |
| 5.2.3 | Pakyla (72.1.3 p.) | 10 | m²/parai | 40 | 400,00 |
| 5.3.2 | Biotualetas (74.1.1 p.) | 2 | vnt./parai | 40 | 80,00 |
| 5.3.3 | Biotualetas (74.1.2 p.) | 1 | vnt./parai | 40 | 40,00 |
| Teigiamų pozicijų suma | 81 000,00 |
| Neigiama pozicija | −96 000,00 |
| Bendra palyginamoji kaina be PVM | −15 000,00 |
| PVM 21 % | −3 150,00 |
| Iš viso su PVM | −18 150,00 |
Aritmetika sutampa su dokumento suvestine iki cento. Nuliu įkainota 31 pozicija — renginio vedėjai, vietos nuoma, dekoravimas, sinchroninis vertimas, dauguma įgarsinimo ir apšvietimo komplektų, tiesioginė transliacija.
Vienas įkainis nulemia visą kainą. Projektoriaus pozicija −96 000 Eur, visos likusios kartu +81 000 Eur — ta viena eilutė yra 118 % visos teigiamos pasiūlymo vertės. Be jos pasiūlymas būtų 81 000 Eur ir konkuruotų įprastai.
Aukščiausias įkainis nukreiptas į tą zoną, kurioje vyks renginiai. Vyresniojo administracinio personalo valanda pirmoje geografinėje zonoje įkainota 200 Eur, o antroje zonoje tas pats darbas — 7 Eur. Skirtumas 28 kartai. Techninė specifikacija paaiškina, kodėl tai nėra atsitiktinumas.
Zonos apibrėžtos 29 punkte:
| Zona | Apibrėžimas |
|---|---|
| Pirma | Vilniaus miestas ir apylinkės, ne toliau nei 50 km nuo miesto centro |
| Antra | Kitos Lietuvos vietos |
Renginių vieta nurodyta terminų žodyne:
Renginių vieta — dauguma renginių preliminariai numatoma organizuoti Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, tačiau dalis jų gali vykti ir kitose reprezentacinėse Lietuvos vietose.
Valdovų rūmai yra Vilniuje, taigi pirmoje zonoje. Aukščiausias įkainis nustatytas ten, kur paslauga bus perkama, o simbolinis — ten, kur beveik nebus.
Vertinimo formulė to nepagauna. Ji abi zonas sveria beveik vienodai: pirmoje 120 valandų, antroje 50. Todėl 200 Eur pirmoje zonoje į palyginamąją kainą įneša 24 000 Eur, o jei tas pats įkainis būtų nurodytas antroje zonoje — tik 10 000 Eur. Vykdant sutartį proporcija bus visai kita.
Aukštas įkainis tik vienas. Jaunesniojo ir pagalbinio personalo valandos pirmoje zonoje įkainotos 7 Eur — tiek pat, kiek antroje. Iš šešių personalo pozicijų iš eilės išsiskiria viena.
Ta pati logika kitose grupėse. Iš keturių įgarsinimo komplektų įkainotas vienas (1 500 Eur), trys — nuliu. Iš trijų apšvietimo komplektų vienas (400 Eur), du nuliu. Iš trijų LED ekranų vienas (100 Eur), du nuliu. Įkainiai išdėstyti ne pagal sąnaudas, o pagal tai, kas bus faktiškai užsakoma.
Rizika perkeliama į vykdymą. Preliminarios apimtys orientacinės: jei projektorius realiai užsakomas rečiau, tiekėjas grąžins mažiau, nei „pažadėjo" vertinimo metu, o uždirbs iš 200 Eur valandos ir 1 500 Eur komplekto. Biudžetas lieka 1,3 mln. Eur.
Nulinės kainos naikina konkurenciją. 31 iš 50 pozicijų — nulis. Kasacinis teismas nurodė: kai pagrįstai tikimasi nulinių pasiūlymų, objektą verta įsigyti ne viešojo pirkimo būdu, nes pirkimo sutartis yra atlygintinas sandoris.
Neįprastai mažos kainos procedūra. VPĮ 57 str. įpareigoja reikalauti pagrįsti neįprastai mažą kainą (visais atvejais tokia, jei ≥30 % žemesnė už vidurkį); VPT išaiškino, kad pagrįsti galima prašyti ir tik atskirų įkainių. Kita vertus, Lietuvos apeliacinis teismas 2025-02-17 nutartyje e2A-137-790/2025 nurodė, kad žemą kainą siūlantis tiekėjas pats prisiima riziką, o jo tikslas gali būti konkurencingumas ar žinomumas, ne pelnas.
Kitų dalyvių pasiūlymai nematomi, todėl negalima pasakyti, ar neigiamas įkainis buvo lemiamas laimint — taikyti ir kokybės kriterijai. Nerasta duomenų apie pretenzijas ar teisminį ginčą dėl šio pirkimo. Skaičiai paimti iš OCR būdu nuskaityto PDF — prieš remiantis oficialiai verta atsiversti originalą.
Patikrinsiu: surasiu galiojantį Priežiūros įstatymą per Teisorą, surinksiu VTPSI skelbiamus išaiškinimus apie savavališkos statybos padarinių šalinimą ir juos palyginsiu.
Daugumoje patikrintų išaiškinimų Priežiūros įstatymas perteiktas teisingai. Vienas viešinamas tekstas yra aiškiai pasenęs, o nė viename dar neminimi 2026-11-01 įsigalioję pakeitimai. Tikrinau Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (Nr. XII-459) suvestinę redakciją, galiojančią nuo 2026-11-01 iki 2026-12-31.
| Išaiškinimas | Vertinimas |
|---|---|
| Naujiena „Statytojo prievolė gavus nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius“ (2022-06-30, atnaujinta 2022-08-17) | Neatitinka galiojančio įstatymo. Smulkiau – žemiau. |
| Naujiena „Privalomųjų nurodymų nevykdymas gali sukelti…“ (2024-12-11) | Iš esmės atitinka. Teiginys, kad pažeidimą turi pašalinti jį padaręs asmuo, yra supaprastintas. Pagal 14 str. 1 d. aktas surašomas statytojui, o jei jo nėra – eilės tvarka statinio, paskui sklypo savininkui, valdytojui ar naudotojui. Termino sustabdymo mirties atveju taisyklės dar nėra. |
| Naujiena „Įvykdžius privalomąjį nurodymą, būtina informuoti Inspekciją“ (2025-07-09) | Atitinka. Nuoroda į 14 str. 6 d. teisinga, bet nuo 2027-05-01 ji pasens (žr. žemiau). |
| Konsultacija „Dėl įmokos už savavališkos statybos įteisinimą skaičiavimo“ (2025-11-12) | Atitinka. 14 str. 2 d. cituojama pažodžiui pagal galiojantį tekstą. Statybos įstatymo dalies netikrinau. |
| Naujiena apie ankstesnio statytojo pažeidimų pasekmes dabartiniam savininkui (2026-09-08) | Atitinka. Teiginys, kad nuosavybės perleidimas pažeidimo nepanaikina, įstatymui neprieštarauja. |
Kodėl 2022 m. naujiena pasenusi. Ji vis dar skelbiama kaip naujiena be išlygos, kad remiasi tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu:
Rekomenduoju šią naujieną atnaujinti arba aiškiai pažymėti, kad ji neatspindi dabartinio reguliavimo. Viešinamų konsultacijų archyve (iki 2023-06-30) yra senų formuluočių, pvz., 2022-03-24 konsultacijoje. Ten jos pažymėtos išlyga „pagal pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus“, todėl rizika mažesnė.
Įstatymu Nr. XV-1146 nuo 2027-05-01 14 str. išdėstomas iš naujo:
Iki 2027-04-30 pradėtos padarinių šalinimo procedūros baigiamos pagal senąsias taisykles (23 str. 11 d.). ↗ Tada reikės atnaujinti visus išaiškinimus, kuriuose nurodomi 14 str. dalių numeriai, įskaitant 2025-07-09 ir 2025-11-12 tekstus.
Jei norite, galiu parengti visos skilties „27. Savavališka statyba ir jos padarinių šalinimas“ auditą su siūlomais pataisytais tekstais.
Šaltiniai:
Peržiūrėsiu Seimo komitetų posėdžių transkripcijas iš paskutinės pavasario sesijos savaitės ir atrinksiu ekonomikos bei verslo skatinimo temas.
Pirmiausia vienas dalykas: 2026 m. pavasario sesija buvo pratęsta ir baigėsi liepos 14 d., ne birželio 30-ąją. Tą dieną Seimo pirmininkas posėdžio pabaigoje paskelbė, kad baigiasi ir sesija. Todėl paskutinė savaitė yra liepos 7–14 d. Tą savaitę daugumoje komitetų buvo svarstoma 21-osios Vyriausybės programa, todėl kalbos apie ekonomiką daugiausia buvo programos ir kandidatų į ministrus klausinėjimas. Atsirado ir keletas konkrečių teisėkūros klausimų.
Šaltiniai yra automatinės posėdžių transkripcijos, todėl pavardės ir skaičiai jose kartais iškraipyti. Tai, kas čia surašyta, yra posėdžiuose pasakyta, o ne priimti sprendimai.
Liepos 7 d. naująja komiteto pirmininke 8 balsais išrinkta Jekaterina Rojaka. Komitetas taip pat pritarė Teisės departamento pastaboms dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų projektų.
Liepos 8 d. svarstyta programos ekonomikos dalis:
Vyriausybės programa. Opozicija kalbėjo apie 5,5 % infliaciją gegužę ir Valstybės kontrolės perspėjimą, kad 2029–2030 m. gali būti pažeisti Mastrichto kriterijai. Kandidatas į finansų ministrus atsakė, kad mokesčių reformų neplanuoja, o rudenį VMI pateiks kovos su šešėline ekonomika planą. Komitetas pritarė: 5 už, 2 prieš, 1 susilaikė.
Parlamentinė kontrolė: kaip skatinti gyventojus investuoti.
Parlamentinė kontrolė: finansinių technologijų sektorius. Lietuvos bankas pranešė, kad iš Lietuvos aptarnaujama daugiau kaip 40 mln. klientų. Finansų ministerija ragino, perkeliant ES taisykles, nenustatyti griežtesnių reikalavimų, nei jos reikalauja. FNTT duomenimis, apie 80 % pranešimų apie įtartinas operacijas gaunama iš „Revolut“. Kitąmet Lietuvą vertins Europos Tarybos pinigų plovimo prevencijos ekspertai (Moneyval), ir tai buvo įvardyta kaip svarbus išbandymas.
Ekonomikos komitetas buvo paskelbęs neeilinį posėdį liepos 14 d. dėl Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros, bet šio posėdžio įrašo neradau.
Šaltiniai (posėdžių įrašai):
Ieškosiu Seimo komitetų posėdžių transkripcijose per Teisorą: rasiu 2026 m. posėdžius, kuriuose dalyvavo SADM atstovai, ir išrinksiu jų pažadus su terminais.
Teisoroje radau 118 2026 m. Seimo įrašų, kuriuose minima SADM. Iš jų apie 45 yra komitetų posėdžiai ar klausymai (SRDK, ŽTK, Audito, BFK, TTK, ŠMK, SRK ir kt.), po maždaug 80 000 simbolių kiekvienas. Pažadus ir terminus patikimai galima išrinkti tik perskaičius visus stenogramų tekstus. Kaip dirbti?Skipped
Ar įtraukti ir Seimo komisijas (Asmenų su negalia teisių, Savižudybių ir smurto prevencijos ir kt.), ne tik komitetus?Skipped
Peržiūrėjau ne visus 2026 m. komitetų posėdžius, tik tris svarbiausius Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) posėdžius. Kituose komitetuose pažadų dar nepatikrinau. Tikslų „SADM“ terminą 2026 m. Seimo įrašuose Teisora rado 118 kartų. Iš jų apie 45 yra komitetų posėdžiai, vienas ilgesnis nei 140 000 simbolių. Visų perskaityti per vieną kartą nepavyko.
| Posėdis | Kas kalbėjo | Pažadas | Terminas | Būklė 2026-11-12 |
|---|---|---|---|---|
| SRDK, 03-18 | Viceministrė (stenogramoje vardas nenurodytas) | Kitam komiteto posėdžiui pateikti informaciją apie Užimtumo įstatymą (asmenų su negalia užimtumas) | Kitas posėdis | Įvykdyta. Informaciją pateikė Kristina Maksvytienė SRDK posėdyje 04-01 |
| SRDK, 03-18 | Viceministrė | Rudens sesijos darbų programą pristatyti išsamesnėmis skaidrėmis, ne vien su įstatymų pavadinimais (tai prašė Linas Kukuraitis) | Rudens sesija | Nepatikrinta |
| SRDK, 03-18 | Vaidotas Kalinauskas | Apsvarstyti, ar parengti naują Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo redakciją. Pats aiškiai pasakė, kad iki rudens sesijos nespės ir neįsipareigoja | Galbūt 2027 m. | Pažadas sąlyginis |
| SRDK, 03-18 | Viceministrė | Ministrė kitą savaitę pristatys demografijos ir šeimos politikos kryptis Vyriausybėje | Apie kovo 23–27 d. | Nepatikrinta |
| SRDK, 04-01 | Kristina Maksvytienė, Darbo rinkos grupės vadovė | Atlikti ex post vertinimą, kaip aktyvios darbo rinkos politikos priemonės veikia asmenų su negalia užimtumą. Vertinamas laikotarpis: 2023-01-01–2026-06-30 | Iki 2026-10-30 | Terminas praėjo. Ar vertinimas baigtas, neradau |
| SRDK, 04-01 | Kristina Maksvytienė | Pagal vertinimą parengti Užimtumo įstatymo pakeitimus: pirminis variantas galimas metų gale, į Seimą „kitais metais“. Prieš tai derinti su NVO ir darbdaviais | Pirminis variantas apie 2026 m. pabaigą, į Seimą 2027 m. | Laukiama |
Viceministrė pristatė 10 įstatymų projektų. Su jais susiję šie įsipareigojimai:
Svarstant Užsieniečių teisinės padėties įstatymo paketą, SADM pasiūlė kompromisą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos antroje instancijoje. Komitetas jam bendru sutarimu pritarė iš dalies. Daugiau to posėdžio neperskaičiau, tik pirmuosius 40 000 iš 146 000 simbolių.
Paieškos fragmentuose radau užuominų, bet jų nepatvirtinau, todėl į lentelę neįtraukiau:
Visiems ~45 posėdžiams perskaityti reikia lygiagrečių pagalbinių agentų, nes vienam tai per didelė apimtis. Jei parašysite „naudok agentus“, peržiūrėsiu visus komitetus ir surašysiu pažadus į lentelę su terminais ir vykdymo būkle.
Šaltiniai (Seimo posėdžių vaizdo įrašai):
Ieškosiu Teisoroje 2026 m. gegužės Darbo kodekso pakeitimo, su juo priimtų lydinčiųjų įstatymų ir susijusių poįstatyminių aktų.
Gegužės pakeitimas yra Darbo kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XV-969 (priimtas 2026-05-21, įsigaliojo 2026-06-07). Jis perkelia į Lietuvos teisę Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą (ES) 2023/970. Kartu su juo priimti keturi įstatymai, o po mėnesio – dar vienas Darbo kodekso pakeitimas, kuris keičia tuos pačius straipsnius.
Aiškinamasis raštas sieja penkis projektus (XVP-1309–XVP-1313). Seimas priėmė visus penkis:
| Įstatymas | Priimtas / įsigalioja | Esmė |
|---|---|---|
| ANK 99, 589 str. ir priedo pakeitimas, XV-970 | 05-21 / 06-07; 2 ir 3 str. – 2027-01-01 | Nuo 2027-01-01 nauja nuobauda už DK nustatytos informacijos apie darbo užmokestį nepateikimą: 460–700 €, pakartotinai 700–1 400 €. Šias bylas nagrinės ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba bei Sodra ↗ |
| Viešųjų įstaigų vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimas, XV-971 | 05-21 / 06-07 | Pareigybės grupuojamos pagal lyčiai neutralius kriterijus. Vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo sistemas reikia peržiūrėti iki 2026-12-31 ↗ |
| Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimas, XV-972 | 05-21 / 06-07 | Darbo apmokėjimo sistema skelbiama viešai ir sudaroma pagal Vyriausybės rekomendacijas. Ją reikia peržiūrėti iki 2026-12-31 ↗ |
| Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimas, XV-980 | 06-02 / 06-07 | Tas pats valstybės tarnautojams. Jis priimtas vėliau, todėl tik pagal gegužės datą jo nerastumėte ↗ |
Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Valstybės kontrolės įstatymo ir Krašto apsaugos sistemos įstatymo projektų atsisakyta. Iniciatoriai laikė, kad tie įstatymai jau atitinka direktyvą.
2026-06-25 priimtas DK pakeitimo įstatymas XV-1058 (projektas XVP-1231), įsigaliojęs 2026-11-01. Jis vėl keičia 140, 147, 197 ir 217 straipsnius:
Pačiame aiškinamajame rašte buvo įspėta, kad dėl skirtingų įsigaliojimo datų šių dviejų projektų reikia nesupainioti. Neperskaičiau, ar DK suvestinė redakcija jau apima abu pakeitimus. Registras suvestines redakcijas atnaujina pavėluotai, todėl straipsnius tikrinčiau iš pačių pakeitimo įstatymų.
Aiškinamajame rašte numatyti trys įgyvendinamieji aktai. Visi priimti, bet ne visi laiku:
| Aktas | Būsena |
|---|---|
| SADM įsakymas A1-433 dėl informacijos apie darbuotojus rinkimo ir bendro darbo užmokesčio vertinimo tvarkos aprašo (DK 23 str. 12 d.) | Priimtas 2026-07-17, galioja nuo 07-31. Darbdaviai pirmą kartą duomenis Sodrai teikia iki 2027-02-28 (už 2027 m. sausį). Darbuotojai prašymus gali teikti nuo 2027-03-01 ↗ |
| SADM įsakymas A1-358, keičiantis VDI nuostatus | Priimtas 2026-06-05. Dalis punktų įsigalioja 2027-01-01 ir 2027-01-20 ↗ |
| Vyriausybės nutarimas Nr. 834, keičiantis nutarimą Nr. 857 (Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijos) | Priimtas tik 2026-11-04, nors planuotas iki 06-06. Naujos vertinimo kriterijų taisyklės (9.2 p. su 15 kriterijų) viešajam sektoriui galioja vos 2 mėn. iki 12-31 termino ↗ |
Rasti du papildomi aktai, kurių aiškinamasis raštas nemini:
Remiuosi Lietuvos šaltiniais. ES sluoksnio – pačios direktyvos ir jos perkėlimo termino (2026-06-07) – su EUR-Lex nelyginau.
Šaltiniai:
Surinksiu Darbo kodekso smurto ir priekabiavimo nuostatų teisėkūros istoriją Teisoros šaltiniuose: projektus, komitetų išvadas, priimtą redakciją, įgyvendinamuosius aktus ir teismų praktiką.
Trumpai. Iki 2022 m. Darbo kodekso (DK) 30 straipsnis kalbėjo tik apie garbę, orumą ir psichologinį smurtą. 2022 m. Vyriausybės projektas (XIVP-1516) iš dalies perkėlė TDO konvencijos Nr. 190 standartą. Pagrindinė diskusija Seime vyko dėl smurto apibrėžties. 2024 m. buvo antras etapas. Nuo jo vadovo smurtas aiškiai įvardytas, VDI gavo įgaliojimą nustatyti privalomas priemones, o ANK atsirado atskira bauda. Pačią konvenciją Seimas 2026 m. birželį grąžino tobulinti. Aukščiausiasis Teismas kasacinės doktrinos apie naująjį 30 straipsnį dar nesuformavo. Žemesnių teismų praktika vertina, kaip darbdavys sureagavo, o įrodinėjimo pareigą palieka darbuotojui.
Iki pakeitimo DK 30 straipsnį sudarė dvi dalys. Pirma įpareigojo sukurti aplinką be žeminančių veiksmų. Antra reikalavo imtis priemonių psichologinio smurto prevencijai. 58 straipsnio 3 dalies 4 punktas minėjo tik priekabiavimą dėl lyties ir seksualinį priekabiavimą. Taip šį reguliavimą apibūdina Vyriausybės aiškinamasis raštas.
Raštas taip pat atskleidžia projekto genezę:
Projekto tikslas buvo „iš dalies“ įgyvendinti konvenciją. Ratifikuoti jos tada nebuvo galima, nes laukta ES sprendimo dėl kompetencijos. Kartu ministerija pripažino, kad galiojančios 30 straipsnio nuostatos „nėra pakankamos“.
Projekto pagrindimui pateikti duomenys:
Pagrindinis komitetas buvo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK). Jo išvada priimta 2022 m. gegužės 25 d., balsuota 10 už, 0 prieš, 2 susilaikė.
| Kas | Pozicija | SRDK sprendimas |
|---|---|---|
| Seimo kanceliarijos Teisės departamentas | Abejojo, ar smurtu galima laikyti „elgesio grėsmę“ ir „galimą žalą“. Teisinė atsakomybė taikoma už padarytą veiką, o pagal 58 straipsnį šiurkščiu pažeidimu būtų laikoma tai, ko asmuo nepadarė. | Nepritarta. Motyvas: taip būtų siaurinamas konvencijos 1 straipsnio įgyvendinimas. |
| Teisės departamentas | Siūlė apriboti draudimą „pakeliui į darbą“ tik kelione darbdavio transportu. | Nepritarta, remiantis konvencijos 3 straipsnio f punktu. |
| Teisės departamentas | Siūlė patikslinti žalos rūšis (fizinė, psichologinė ir kt.) ir pakeisti „arba“ į „ir“ prie šalinimo ir kontrolės priemonių. | Pritarta. Priimtame tekste liko „ir (ar)“. |
| Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba | Matė koliziją su Lygių galimybių įstatymu: kriterijus turi būti orumo įžeidimas ir priešiška aplinka, o ne žalos faktas. Rėmėsi 2017 m. Konstitucinio Teismo išvada. | Iš dalies pritarta. Tai lėmė svarbiausią apibrėžties pokytį (žr. žemiau). |
| Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba | Siūlė padaryti draudimo vietų sąrašą nebaigtinį ir suderinti 30 straipsnį su 26 straipsniu. | Nepritarta. Argumentas: konvencijos sąrašas baigtinis. |
| Lietuvos žmogaus teisių centras ir Lygių galimybių plėtros centras | Palaikė projektą. Siūlė įpareigoti darbdavį stebėti prevencijos priemonių įgyvendinimą ir reguliariai apklausti darbuotojus. | Pažymėta „įvertinta“, normos nepakeistos. |
| Žmogaus teisių komitetas | Siūlė savo apibrėžties formuluotę ir 7 punktą „kitomis su darbo santykiais susijusiomis aplinkybėmis“. Taip pat siūlė stebėsenos ir apklausų pareigą. | Formuluotei iš dalies pritarta, 7 punktui ir stebėsenai – nepritarta. |
| Sveikatos reikalų komitetas | Iš esmės pritarė. | – |
Kas pasikeitė. Projekte smurtas buvo apibrėžtas kaip „įvairus nepriimtinas elgesys“, kuriuo siekiama padaryti žalą. Komitetas formuluotę pakeitė: „bet koks“ elgesys, kuriuo siekiama padaryti poveikį, „ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška… aplinka“. Tai iš dalies perima Lygių galimybių įstatymo modelį, kurį siūlė kontrolierė.
Priėmimas. 2022 m. birželio 28 d. priimtas įstatymas Nr. XIV-1187. Projekto 1–6 straipsniai, tarp jų 30 ir 58 straipsnių pakeitimai, priimti bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo balsuota 88 už, 23 prieš, 11 susilaikė. Tiesa, tame pačiame įstatyme buvo ir prieštaringas 144 straipsnio pakeitimas dėl kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio darbą, todėl balsų „prieš“ negalima priskirti smurto nuostatoms.
30 ir 58 straipsnių pakeitimai įsigaliojo 2022 m. lapkričio 1 d. Įstatymas įpareigojo VDI iki 2022 m. spalio 31 d. paskelbti politikos rengimo metodines rekomendacijas. Ar jos paskelbtos, nepatikrinau.
Antrą etapą pradėjo projektas XIVP-3962. Jį ministerija pateikė kartu su minimaliosios mėnesinės algos direktyvos perkėlimu. Aiškinamajame rašte nurodytos dvi problemos.
Svarstymo eiga:
Galiojanti redakcija. Smurtas ir priekabiavimas dabar apibrėžiamas kaip „bet koks nepriimtinas darbdavio (fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo) ar kitų darbuotojų taikomas elgesys“. Nauja 4 dalis įpareigoja VDI patvirtinti priemonių aprašą ir mokymų periodiškumą. ↗
Mano pastebėjimas, kurio dokumentuose neradau aptarto. Apibrėžtyje dabar įvardyti tik darbdavys ir kiti darbuotojai. Klientų, pacientų ir kitų trečiųjų asmenų elgesys tiesiogiai nebeminimas, nors 2022 m. aiškinamasis raštas kalbėjo ir apie trečiųjų asmenų smurtą. Tuo tarpu DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktas vis dar mini veiksmus „kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu“, t. y. kaip nukentėjusiuosius. ↗
ANK 96 straipsnio 4 dalis (įsigaliojo 2025 m. sausio 1 d.):
VDI vadovo 2024 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. EV-221 (Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas, įsigaliojo 2025 m. sausio 1 d.). ↗
Penkios būtinos priemonės:
Vidaus tyrimas: komisija sudaroma per 3 darbo dienas. Darbuotojų atstovai gali deleguoti ne mažiau kaip 1/3 narių. Sprendimas abiem pusėms pateikiamas per 3 darbo dienas, jį galima skųsti kaip darbo ginčą.
Mokymai: ne rečiau kaip kartą per 3 kalendorinius metus, privalomi ir nuotoliniu būdu dirbantiems, naujiems darbuotojams – per mėnesį nuo priėmimo. Politikos patvirtinimas ir supažindinimas su ja mokymais nelaikomas.
Smurtaujant vadovui darbuotojas gali kreiptis į vadovą paskyrusį asmenį ar steigėją, į VDI arba į ginčus nagrinėjančias institucijas.
Kiti aktai. 2022 m. lapkritį–2023 m. savivaldybių administracijos masiškai tvirtino savo politikas (pvz., Kelmės, Šiaulių rajono, Birštono). Sveikatos apsaugos ministerija 2023 m. vasario 24 d. patvirtino rekomendacijas sveikatos priežiūros įstaigų politikoms, o 2023 m. gruodžio 6 d. – Palankios darbo aplinkos koncepciją. Šių dviejų SAM aktų mačiau tik pavadinimus ir paieškos ištraukas, turinio neskaičiau.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Doktrinos dėl naujojo 30 straipsnio nėra. Paieška pagal cituojamą DK 30 straipsnį tarp kasacinių nutarčių (e3K) davė tik dvi nutartis. 2022 m. pakeitimų nė viena neaiškina.
Apygardų teismai. Ryškiausias naujausias pavyzdys – Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 27 d. nutartis Nr. e2A-3750-820/2026 (Santaros klinikos):
Tendencija. Tiek administracinių nusižengimų, tiek civilinėse bylose teismai tikrina, ar darbdavys turėjo ir taikė procedūras, o ne ar darbo aplinka tikrai buvo saugi. Būtent ši praktika paskatino 2024 m. pakeitimus. Ar VDI aprašas ir nauja ANK 96 straipsnio 4 dalis šią praktiką pakeis, iš perskaitytų sprendimų dar nematyti.
Vyriausybės kanceliarija pastebėjo, kad pačios ministerijos teigimu konvencijos nuostatos jau perkeltos į nacionalinę teisę. Todėl ji laikė nepagrįstu siūlymą atidėti įstatymo įsigaliojimą iki 2028 m. sausio 1 d.
Užsienio reikalų komitetas projektui pritarė 6 balsais už, 0 prieš, 2 susilaikė, Žmogaus teisių komitetas – vienbalsiai.
2026 m. birželio 4 d. Seime pirmiausia nepavyko projekto išbraukti iš darbotvarkės (33 už, 48 prieš). Tačiau po svarstymo jam nepritarta: 41 už, 23 prieš, 20 susilaikė. Alternatyviu balsavimu projektas grąžintas komitetams tobulinti (52 balsai už grąžinimą, 35 – už atmetimą).
Pozicijos posėdyje (iš stenogramos):
Po 2026 m. birželio 4 d. naujų dokumentų šiuo projektu e-Seimo duomenų bazėje neradau.
Ko nepatikrinau: komitetų posėdžių transkripcijų (ten būtų gyvi socialinių partnerių pasisakymai), VDI 2022 m. metodinių rekomendacijų ir apygardų bylų dėl atleidimo pagal 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kurių neskaičiau.
Šaltiniai:
Paskutinė sutartis tarp šių šalių — S-350, sudaryta 2023-08-04. Per 22 mėn. ji buvo keista šešis kartus, vertė išaugo beveik dvigubai. Dėmesio verti trys dalykai — jie pažymėti žemiau.
S-350 · 2023-08-04 · 2 414 313 € su PVM (1 995 300 € be PVM)
Užsakovo atstovas: Ingrida Baltušytė, Administracijos direktorė
Rangovo atstovas: Vilmantas Guobys, UAB „Vilmstata“ direktorius
Techninis projektas: „Inžinerinių statinių, susisiekimo komunikacijų Kalnalaukio g. 41 ir g. 43, Širvintose, naujos statybos projektas“
Galutinė vertė: 4 612 906 € su PVM (+91,1 % per 22 mėn.)
| Pagrindas | Aprašymas | Vertė su PVM | % nuo pradinės |
|---|---|---|---|
| — | Pradinė S-350 vertė | 2 414 313 € | 100,00 % |
| VPĮ 89.1.3 | Nr. 1 papildomi darbai | +619 024 € | +25,64 % |
| VPĮ 89.1.3 | Nr. 2 papildomi darbai | +255 714 € | +10,59 % |
| VPĮ 89.1.3 | Nr. 3 grynas (po atsisakymo) | +90 174 € | +3,73 % |
| VPĮ 89.1.3 | Nr. 4 grunto stabilizavimas | +55 674 € | +2,31 % |
| VPĮ 89.1.2 | Nr. 6 trinkelės, teniso, skate, elektra (perskaičiuoti) | +1 197 061 € | +49,58 % |
| VPĮ 89.2 | Nr. 5 futbolo, padelio, universalios aikštelės | +350 896 € | +14,53 % |
| VPĮ 89.1.5 | Nr. 6 atsisakomi darbai (perskaičiuoti) | −369 951 € | −15,32 % |
| SUMA | Galutinė vertė | 4 612 906 € | 191,06 % (+91,06 %) |
Pradinė sutartis 2 414 313 € su 6 susitarimais pakelta iki 4 612 906 € — +91,06 % per 22 mėn. Pakeitimai pateisinami trimis skirtingais VPĮ 89 str. pagrindais, tačiau praktiškai sukurta situacija, kuriai išvengti kvietė pats įstatymo 50 % ribojimas.
Du svarbiausi raudonieji ženklai:
Konkurentas, ginčydamas susitarimų Nr. 5–6 galiojimą administracinėje arba civilinėje byloje, turi vidutinę–aukštą sėkmės tikimybę, jei remsis ESTT C-549/14 ir naujausia LAT praktika dėl pakeitimų agregavimo. Užsakovo ir Rangovo pozicija silpniausia būtent dėl naujų objektų įtraukimo — tai sunku paaiškinti „nenumatytomis aplinkybėmis“.
Visos citatos paimtos iš originalių elektroninių susitarimų PDF failų, identifikuojamų pagal MD5. Pirkimo Nr. 664916 · CVP IS skelbimas 2023-637539.
Patikrinsiu Darbo kodekso 52 straipsnio redakcijas teisoroje ir palyginsiu jas tarpusavyje.
Darbo kodekso 52 straipsnis („Nuotolinis darbas“) per visą galiojimo laiką keistas 7 įstatymais. Pakeitimai palietė tik 1, 2, 4 ir 8 dalis. 3, 5, 6 ir 7 dalys šiandien tokios pačios, kokios buvo priimtos 2016 m.
| Galioja nuo | Įstatymas | Dalis | Kas pasikeitė |
|---|---|---|---|
| 2017-07-01 | XIII-413 (2017-06-06) | 8 | Pakeista dar prieš kodeksui įsigaliojant. Darbdavys informaciją apie nuotolinį darbą teikia tik tada, kai jos pareikalauja darbo taryba. Kai darbo tarybos nėra, informuojama darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga. Vidutinis darbo užmokestis nurodomas tik tada, kai profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai. |
| 2020-08-01 | XIII-2944 (2020-05-21) | 2 | Į sąrašą asmenų, kurių prašymą darbdavys privalo tenkinti, įtrauktas darbuotojas, kurio prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę. |
| 2022-08-01 | XIV-1189 (2022-06-28) | 2 | Esminis pakeitimas. Panaikinta riba „ne mažiau kaip penktadalį darbo laiko normos“: prašymą dirbti nuotoliniu būdu dabar reikia tenkinti be šios ribos. Vaiko amžius padidintas nuo 3 iki 8 metų. Pridėtas pagrindas, kai darbuotojas turi slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį arba kartu gyvenantį asmenį. |
| 2022-09-01 | XIV-1187 (2022-06-28) | 1 | Redakcinis pakeitimas. Sąvoka „informacinės technologijos“ pakeista į „informacinės ir elektroninių ryšių technologijos“. |
| 2024-06-21 | XIV-2704 (2024-06-13) | 2 | Terminų pakeitimas: „neįgalus vaikas“ pakeistas į „vaikas su negalia“, „neįgalumas“ – į „negalia“. |
| 2026-06-07 | XV-969 (2026-05-21) | 8 | Terminų pakeitimas: „profesijų grupės“ pakeistos į „pareigybių grupes“. |
| 2026-11-01 | XV-1058 (2026-06-25) | 2, 4 | Įsigaliojo prieš 11 dienų. Plačiau aprašyta žemiau. |
2 dalis. Anksčiau darbdavys galėjo atsisakyti tenkinti prašymą tik tada, jei įrodydavo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas. Dabar prašymo galima netenkinti, jeigu to neleidžia darbdavio darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumai. Kolektyvinėje sutartyje galima susitarti kitaip. Be to, žodis „išvada“ pakeistas į „sveikatos priežiūros įstaigos dokumentas“. ↗
4 dalis. Išlaidų kompensavimas vis dar privalomas, bet dabar pridėta išlyga „nebent kolektyvinėje sutartyje susitarta kitaip“. ↗
Peržiūrėkite šablonus, kuriuose:
Jei darbdavys turi kolektyvinę sutartį, verta nurodyti, ar nuotolinį darbą ir kompensacijas ji reguliuoja kitaip.
Sources:
Pažiūrėsiu Aukščiausiojo Teismo praktiką ir susijusias įstatymų normas Teisoroje.
Aukščiausiasis Teismas (LAT) laikosi aiškios ir pastovios pozicijos: už fiduciarinių pareigų pažeidimą vadovas atsako tik esant tyčiai arba dideliam neatsargumui. Jei pažeista įstatyme nustatyta imperatyvi pareiga, užtenka paprasto neatsargumo. CK šio kaltės laipsnio nenustato, jį sukūrė teismų praktika. Naujesnės praktikos, kuri nuo šios taisyklės nukryptų, neradau.
Pagrindinis šaltinis yra išplėstinės kolegijos 2017-10-16 nutartis Nr. 3K-7-177-701/2017. Joje ieškinys vadovui suskirstytas į tris pagrindus, ir nuo pagrindo priklauso, ką ir kaip reikia įrodyti:
| Ieškinio pagrindas | Reikalingas kaltės laipsnis |
|---|---|
| Fiduciarinių pareigų pažeidimas (CK 2.87 str.) | Tyčia arba didelis neatsargumas |
| Netinkamas verslo sprendimas (verslo sprendimų priėmimo taisyklė) | Tyčia arba didelis neatsargumas |
| Įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos pažeidimas (pvz., laiku neinicijuotas nemokumo procesas, apskaita) | Paprastas neatsargumas |
Kaltės sąvokos. Tyčia yra tada, kai vadovas siekia tokios žalos arba žino, kad ji atsiras ar labai tikėtinai atsiras. Didelis neatsargumas yra neprotingas ar išskirtinis rūpestingumo nebuvimas, kai vadovas nebuvo tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai reikėjo (LAT 2017-04-13 nutartis Nr. e3K-3-180-378/2017) ↗.
Įrodinėjimo pareiga. Ieškovas įrodo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį. Kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ją paneigti turi vadovas ↗. Tačiau kai ieškinys grindžiamas verslo sprendimu, pirmiausia taikoma prezumpcija, kad vadovas veikė bona fide. Tada ieškovas turi įrodyti fiduciarinių pareigų pažeidimą (LAT 2024-11-14 nutartis Nr. e3K-3-199-381/2024, 23 p.) ↗. Tam reikia parodyti bent vieną iš šių dalykų:
(LAT 2022-04-11 nutartis Nr. e3K-3-79-469/2022, 32–33 p.) ↗
Ką tai reiškia argumentacijai. Didelės kaltės reikalavimas atsirado byloje dėl atsakomybės kreditoriui ir buvo skirtas apsaugoti verslo riziką. Todėl jis įtikinamiausias, kai ginčas yra dėl tikro verslo sprendimo. Kai vadovas pasisavino turtą, veikė esant interesų konfliktui ar slėpė trūkumus, tai paprastai savaime atitinka tyčią ar didelį neatsargumą.
Ko nepatikrinau: 2006 ir 2014 m. nutarčių pilnų tekstų (jas cituoju per vėlesnes LAT nutartis) ir JANĮ normų galiojančios redakcijos. Jei pasakysite, kokie konkretūs vadovo veiksmai bus ieškinio pagrindas, pagal juos atrinksiu panašių faktų LAT bylas.
Šaltiniai:
Peržiūrėsiu Mokestinių ginčų komisijos ir LVAT praktiką bei teisės aktus dėl sandorių realumo ir įrodinėjimo naštos.
MGK beveik visada palaiko VMI realumo ginčuose. Įrodinėjimo našta paskirstyta etapais: pirmiausia VMI turi surinkti objektyvius įrodymus, bet jei jie sukelia pagrįstų abejonių, sandorių realumą privalote įrodyti jūs. Jei nepakanka įrodymų nė vienai pusei, ginčas sprendžiamas jūsų nenaudai.
Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 67 straipsnis turi dvi dalis. Pagal 1 dalį VMI privalo pagrįsti jūsų mokesčių sumas. Pagal 2 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su apskaičiuotomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Prie to prisideda dar dvi normos:
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) taiko tokią seką:
Kokia linkme VMI kvestionuoja sandorius, lemia, kam tenka našta:
Todėl verta siekti, kad ginčas būtų perkeltas iš klausimo „neįvyko“ į klausimą „įvyko, bet abejojama tiekėju“.
2026-07-03 S-147: VMI sprendimas paliktas galioti. Tai grūdų „karuselė“ tarp susijusių įmonių. Pareiškėja buvo pateikusi važtaraščius su vairuotojais ir liudytojų parodymus, bet MGK jų nepakako. Komisija rėmėsi neįsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Atmestas ir argumentas, kad VMI nenuosekli, kai apmokestina pardavimo pajamas, bet nepripažįsta pirkimo sąnaudų. MGK atsakė, kad negalima parduoti to, kas nebuvo įsigyta.
2026-08-31 S-194: VMI sprendimas panaikintas, skundas grąžintas nagrinėti iš naujo. Ginčas buvo dėl nesąžiningumo, ne dėl realumo. MGK nurodė įvertinti, ar tiekėjo PVM skolos išdėstymas su įkeitimu nereiškia, kad tas pats PVM būtų reikalaujamas du kartus.
2020-12-28 S-221: VMI sprendimas panaikintas. MGK pasakė, kad vien perdavimo–priėmimo akto nebuvimas nepaneigia, jog paslaugos suteiktos. Jei VMI abejoja ūkinės operacijos turiniu, ji turi pateikti konkrečius įrodymus.
Bendra tendencija: MGK paprastai panaikina VMI sprendimą ir grąžina nagrinėti iš naujo, kai VMI išvados tikimybinės ar nepagrįstos. Kai VMI turi išorinių įrodymų (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrimą, nuosprendį, kitų šalių mokesčių administratorių atsakymus), MGK beveik visada ją palaiko.
LVAT 2025-10-08 nutartyje eA-2268-602/2025 VMI išvadai pritarta, nepaisant šių pareiškėjo įrodymų:
Teismas taip pat pabrėžė, kad atsiskaitymai bankiniais pavedimais nepagrindžia suteiktų paslaugų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje 2K-51-813/2025 (2025-01-28) nurodė, kad važtaraščių ir perdavimo aktų nebuvimas savaime nepaneigia prekių tiekimo tikrumo. Mokestiniame ginče tai nėra privalomas precedentas, bet kaip argumentą galima naudoti.
Kol nepasibaigė MGK etapas, kaupkite tiesioginius įrodymus, kurie nepriklauso nuo jūsų pačių dokumentų:
Paaiškinimai turi būti nuoseklūs nuo pirmojo VMI paklausimo, nes prieštaravimai teismų praktikoje vertinami prieš mokesčių mokėtoją.
Šaltinius tikrinau per Teisorą. Esu ne advokatas, todėl konkrečiai bylai verta pasitarti su mokesčių teisininku. Jei atsiųsite patikrinimo aktą arba VMI sprendimą, galiu jį išanalizuoti pagal šią praktiką.
Šaltiniai:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Sutartys, neįskaitant pakeitimų įrašų | 895 |
| Bendra jų vertė | 2 751 959 686 € |
| Visi įrašai registre (su pakeitimais) | 1 669 |
Metodinė pastaba. Skirtumas tarp 895 ir 1 669 nėra klaida — jį sudaro sutarčių pakeitimai, kurie registre skelbiami atskirais įrašais su perskaičiuota visa sutarties verte. Sudėjus juos į vieną sumą, gautumėte 19,6 mlrd. €, t. y. tą pačią sutartį suskaičiuotą po kelis kartus. Būtent šis skirtumas ir yra vieta, kur verta žiūrėti: jis rodo, kiek kartų sutartys buvo keistos.
Rail Baltica, geležinkelio sankasos statyba ruože Ramygala–Berčiūnai (24,43 km). Užsakovas AB „LTG Infra“, sutartis SI-340/2025, sudaryta 2025-10-16, vertė 248 888 888 €. Per aštuonis mėnesius registre atsirado bent trys jos pakeitimo įrašai.
Magistralinio kelio A5 ruožo rekonstravimas (sutartis S-511, užsakovas AB „Via Lietuva“). Registre šiai vienai sutarčiai yra 49 pakeitimo įrašai, ir kiekvienas fiksuoja perskaičiuotą visą sutarties vertę:
| Įrašas | Sudarymo data | Sutarties vertė |
|---|---|---|
| Ankstyviausias matomas | 2025-09-18 | 187 187 187 € |
| Tarpinis | 2026-01-21 | 204 552 230 € |
| Tarpinis | 2026-05-19 | 205 636 860 € |
| Naujausias | 2026-08-06 | 205 756 751 € |
Nuo ankstyviausio iki naujausio įrašo vertė paaugo 18,57 mln. € (+9,9 %), daugiausia — vienu šuoliu tarp 2025 m. gruodžio ir 2026 m. sausio.
Liteko duomenyse rasti 127 dokumentai, kuriuose bendrovė minima kartu su viešuoju pirkimu. Tarp naujausių:
Privačių interesų registre 49 asmenys savo deklaracijose nurodė ryšį su bendrove. Jie skyla į dvi grupes:
Antroji grupė yra ta, kurią verta tikrinti: jeigu deklaruojantis asmuo dirba institucijoje, kuri iš šios bendrovės perka, deklaracija ir sutarčių sąrašas susikerta.
Kiekvienas iš šių trijų atsakymų atskirai yra pusvalandžio darbas skirtingoje sistemoje. Kartu jie sudėti per vieną užklausą — ir tik sudėti jie rodo ryšį, kurio nei viena sistema atskirai neparodo.
Pažiūrėsiu Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijų istoriją ir ryšius su kitais aktais per Teisorą.
Visus pakeitimus priėmė Seimas. Nuo 2024 m. priimti šie įstatymai:
| Įstatymas | Priimtas | Ką keičia | Įsigalioja |
|---|---|---|---|
| XIV-2531 | 2024-04-11 | 37, 47 str. | 2024-05-01 |
| XIV-2532 | 2024-04-11 | 5, 86 str. | 2024-05-01 |
| XIV-2750 | 2024-06-13 | 45 str. | 2024-06-21 |
| XIV-2909 | 2024-07-11 | 2, 17, 37, 47, 87 str. | 2024-10-18 |
| XIV-3149 | 2024-11-12 | 46 str. | 2025-02-01 |
| XV-242 | 2025-06-05 | 7 priedas | 2025-10-01 |
| XV-933 | 2026-05-14 | 95 str. – VPT gauna naujų priežiūros ir konsultavimo funkcijų | 2026-07-01 |
| XV-1197 | 2026-09-22 | 2 str. 49 d. ir 10¹ str. (bendradarbiavimo sutartys) | 2026-11-01 |
| XV-1131 | 2026-07-07 | 10 str. – vidaus sandoriai, nauja redakcija | 2027-01-01 |
Šaltiniai: XV-933 ↗ · XV-1197 ↗ · XV-1131 ↗
2023 m. buvo priimti dar 4 pakeitimai: XIV-2002, XIV-2254, XIV-2374 ir XIV-2441.
Kas pakeitimus inicijavo, registras neparodo. Tam reikėtų atskirai patikrinti kiekvieno projekto kortelę e-Seime. Galiu tai padaryti, jei pozicijai reikia.
Pozicijai tai svarbiausia dalis. Šiuo metu svarstomi bent 5 projektai:
Dar viena aplinkybė: Žemės ūkio ministerija atlieka XIV-2441 (2 ir 71 str.) galiojančio reguliavimo ex post vertinimą. Patvirtintas jo planas, rengiamas ataskaitos projektas. Asociacijai tai gali būti gera proga įsitraukti.
Registre su VPĮ susieti 1 841 aktas:
Paieška pagal tekstą (ne pagal registro ryšius) duoda tokius skaičius:
Ryšys veikia ir kita kryptimi: pagal 2 str. 49 d. (XV-1197 redakcija) VPĮ sąvokas perima iš 18 kitų įstatymų. Keičiant bet kurį iš jų, keičiasi ir VPĮ turinys.
Jei reikia, pozicijai galiu parengti dokumentą su visa pakeitimų chronologija ir svarstomų projektų iniciatoriais.
Pradedu sekti NT mokesčio reformos svarstymą Seime per Teisorą: projektą, komitetų išvadas, posėdžių stenogramas ir transkripcijas.
Atsekiau visą 2025 m. NT mokesčio reformos kelią Seime. Šaltiniai: e-Seimo projektai ir komitetų išvados bei posėdžių vaizdo įrašų transkripcijos. Kur skaičius ar žodžiai paimti iš transkripcijos, tai pažymiu: tekstas sugeneruotas automatiškai, todėl jame gali būti netikslumų.
Projektas XVP-437 virto įstatymu Nr. XV-344, priimtu 2025-06-26 (už 77, prieš 46, susilaikė 4). Jis įsigalioja 2026-01-01. Per penkias savaites pagrindinio būsto neapmokestinama riba pakito taip: 10 000 € grindys → visiškas neapmokestinimas → ne mažiau kaip 450 000 €. Opozicijos atstovas E. Gentvilas po svarstymo pabrėžė, kad ribos skiriasi 45 kartus.
| Data | Kur | Kas įvyko | Balsavimas |
|---|---|---|---|
| 2025-05-20 | Seimo posėdis | Pirmoji versija nepraėjo pateikimo stadijos. Pasak ministro R. Šadžiaus, pritrūko vieno ar dviejų balsų | – |
| 2025-05-22 | Seimo posėdis | Pateikta pataisyta versija XVP-437(2): savivaldybė pati nustato pagrindinio būsto ribą, bet ne mažesnę nei 10 000 € asmeniui (pasak ministro, 20 000 € šeimai). Tarifai nuo 0,1 iki 1 %. Kitam ne komerciniam turtui riba 50 000 € | 72 už, 36 prieš, 9 susilaikė |
| 2025-05-28 | Kaimo reikalų komitetas | Siūlė projektą atmesti, nes juo nebus pasiektas tikslas surinkti pinigų gynybai | 5 už, 3 prieš |
| 2025-06-02 | Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas | Iš esmės pritarė. Apleistam turtui siūlė ne fiksuotą 4 %, o tarifą nuo 1 iki 5 % | pritarta bendru sutarimu (9 iš 13 narių) |
| 2025-06-09 | Biudžeto ir finansų komitetas (BFK, pagrindinis) | Pagrindinio būsto neapmokestinti visai. Kitam turtui: iki 50 000 € – 0 %, toliau tarifai nuo 0,2 iki 2 %. Taip gimė XVP-437(3) | 7 už, 3 prieš |
| 2025-06-16 | BFK | Priimtas R. Budbergytės ir O. Leiputės pasiūlymas: savivaldybės riba ne mažesnė nei 450 000 €, viršijančiai daliai tarifas nuo 0,1 iki 1 % | 6 už, 2 prieš, 3 susilaikė |
| 2025-06-16 | Seimo posėdis, svarstymas | Projektui pritarta | 73 už, 48 prieš, 6 susilaikė |
| 2025-06-18 | BFK | Atmestas A. Syso ir B. Vėsaitės siūlymas ribą sumažinti iki 200 000 €. Atmestas ir siūlymas pagrindinio būsto neapmokestinti visai. Priimtas K. Neimanto, R. Puchovič, R. Žemaitaičio pasiūlymas sumažinti du aukščiausius tarifus: nuo 600 000 € iki 1 mln. € – 0,8 % vietoj 1 %, virš 1 mln. € – 1 % vietoj 2 % | 200 000 €: 1 už, 1 prieš, 6 susilaikė. Visiškas neapmokestinimas: 1 už, 2 prieš, 7 susilaikė. Tarifų mažinimas: 6 už, 1 prieš, 2 susilaikė |
| 2025-06-26 | Seimo posėdis, priėmimas | Priimtas įstatymas XV-344. Tą pačią dieną priimtas ir susijęs įstatymas XV-345 (projektas XVP-438), įsigaliojantis 2026-05-01 | 77 už, 46 prieš, 4 susilaikė. XV-345: 68 už, 37 prieš, 4 susilaikė |
Neradau, kad įstatymas XV-344 jau būtų keistas. 2025-10-13 Teisės departamentas, vertindamas S. Kairio projektą XVP-145(3) dėl kultūros paveldo objektų atleidimo nuo mokesčio, pažymėjo, kad jis turi keisti būtent XV-344. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete 2026-10-21 posėdžio pranešėjai siūlė šį projektą atmesti. Galutinio komiteto balsavimo nemačiau.
Ar norite pamatyti daugiau pavyzdžių?
↑↓ naršyti · Enter pasirinkti
Tai yra tikro atsakymo simuliacija. Mąstymo ir atsakymo generavimo greitis dirbtinai paspartintas. Dirbtinis intelektas gali daryti klaidų – būtinai patikrinkite atsakymus.
Teisės aktai laike – istoriniai, šiandienos, neįsigalioję ir dar nepriimti.
Visi galiojantys ir jau pakeisti įstatymai bei poįstatyminiai aktai (eTAR). Bet kurio straipsnio redakcija bet kuriai datai – tokia, kokia galiojo jūsų sutarties pasirašymo ar įvykio metu.
Registruoti projektai ir pataisos: matote, kas keisis, dar prieš įsigaliojimą.
Posėdžių stenogramos parodo, kodėl norma suformuluota būtent taip ir kas jai priešinosi.
ES reglamentai, direktyvos ir kiti teisės aktai, taikomi kartu su nacionaline teise.
Praktika, kuri parodo, ką ji reiškia realioje byloje.
Visų instancijų bylos ir iš senosios LITEKO, ir iš LITEKO2 sistemos. Paieška pagal prasmę randa bylas, panašias į jūsų situaciją, o ne tik sutampančias raktažodžiais.
EŽTT sprendimai, kuriais remiasi ir Lietuvos teismai, aiškindami žmogaus teisių apsaugą.
VMI, VVTAT, VTPSI, VDI, VPT, MGK, LAGK, LB, VDAI – pozicijos ir išaiškinimai, randami pagal klausimo esmę, o ne dokumento numerį.
Sandoriai ir ryšiai, kuriuos galima tikrinti duomenimis.
Skelbimai, sąlygos ir sutartys vienoje vietoje: kas, ką, už kiek ir iš ko pirko.
PINREG deklaracijos sugretinamos su sandoriais ir pirkimais.
Jūsų jau naudojamoje DI programoje – Teisora prisijungia kaip duomenų jungtis,
o klausiate ten, kur ir įpratę.
Tai nėra dar viena DI aplikacija. Teisoros duomenys jungiasi tiesiai į tą DI programą, kurią jau naudojate.
Naršykite eTAR, lyginkite redakcijas, ieškokite Liteko nutarčių pagal prasmę ir analizuokite geriausią LAT praktiką.
Viešieji pirkimai, interesų deklaracijos, teisės klausimai ir Seimo komitetų kalbos – viskas susieta tarpusavyje.
Sekite jums svarbius teisės aktų projektus, jų svarstymą komitetuose ir rytais gaukite ataskaitas jus dominančiomis temomis.
Kiekvieną savaitę organizuojame nemokamus mokymus Teisoros vartotojams.
Susikurkite paskyrą ir registruokitės į mokymus.
Taip pat galime organizuoti mokymus komandoms pas jus biure. Susisiekite el. paštu info@teisora.lt
nuo€5/ sesijai perkant paketą
nuo€29/ mėn. mokant už metus
nuo€24/ vietai / mėn. mokant už metus
Visuose planuose – visa prieiga prie visų šaltinių.
Užklausų turinio nesaugome.